pernai rašiau blog'ą apie tai, kaip pasiilgsiu praėjusios vasaros, kaip nenoriu į mokyklą ir pnš. bet tiesa ta, kad visiškai nejaučiu tos slogios nuotaikos šiemet.
nesu taip jau džiaugsmingai nusiteikus mokslų atžvilgiu, bet ruduo man atrodo kaip maloni atgaiva. šią vasarą jaučiausi absoliučiai pasiklydus (tai dažna mano būsena), nesulaukiau iš jos to ko tikėjausi (nors pripažinkim, mano lūkesčiai dažnai būna kiek perdėti) ir apskritai manau, kad jai atėjo laikas baigtis.
tikriausiai daug kas su manim nesutiks, sakydami, kad vasara yra pats geriausias laikas metuose ir aš visiškai jums pritariu, mielieji! bet šiais metais man siaubingai nusibodo saulė, greitai lekiančios ir viena į kitą labai panašios dienos. jaučiu baisų ilgesį minkštiems megztiniams, džinsams ir maloniai šilumai, kai grįžti namo visas sužvarbęs. ilgiuosi spalvotų lapų, nuklojančių gatves ir tiesiog trokštu, kad vyktų kažkokios permainos.
mokykla, ko gero, yra viena iš jų. rugsėjo pirma bus baaaisiai įdomi! pamatysim visus žmones, kurių neteko regėt visą vasarą, kaip jie pasikeitė, o jie pamatys mus. ir galės žavėtis arba nekęst, bet kam tai rūpi - svarbiausia pačiam žinot, kad esi nuostabus, o to iš tavęs niekas negali atimt.
aišku, prasidėjus normalioms pamokoms ir užmiršus naujus įspūdžius pasinersim į rutiną, bet nuo to niekur nepabėgsi. teks iš peties padirbėt, o kur dar niūrioji rudens pusė - visas tas lietus, sušalę pirštai ir permirkę kojos.
bet šįkart, kad ir kaip stebiuosi pati savimi, aš žiūriu į tai labai teigiamai! be to, laukia mano šešioliktasis gimtadienis ir netgi nesitikėdama nieko ypatingo labai jo laukiu. ne dėl to, kad tikiuosi kažkokių supermega dovanų ar ruošiuosi jį atšvęst crazy bitches style, bet dėl paties amžiaus. šešiolikos tikiuosi pagaliau susivokt ko noriu ir kas esu.
linkiu šį rudenį ir jums pasiekt to paties! bučkis
