2010 m. rugpjūčio 30 d., pirmadienis

Cause I have passion for fashion

Graikai tiki į visokias atėnes, induistai į visokias krišnas, aš tikiu į dizainerius. Nes be jų šedevrų tokios mergaitės (mergaitės? XD) kaip aš neturėtų apie ką svajoti!Štai MANO list'as tų, kurie kuria (ar kūrė) kažką magiško :

John Galliano

Jis pakvaišęs genijus. Daugiausiai kuria glamour'ines aukštosios mados kolekcijas nepripažįstančias komercijos. Puikiai susitvarko kurdamas tiek savo asmenines kolekcijas, tiek Christian Dior'e. taip pat keletą metų dirbo Givenchy (dabartinis jų dizaineris Marco Tisci) .Mano nuomone jis pats geriausias.

Jean Paul Gaultier

JIS NUOSTABUS. Vadovauja dar ir Hermès mados namams. Nuo pat mažens ne žaidė su kitais vaikais, bet leido laiką su mama ir senele, kuri turėjo grožio saloną. Vėliau ji iš kortų jam išpranašavo didžią ateitį ir žinoma, neklydo.Jis ko gero pirmasis dizaineris, kuris išdrįso vyrams uždėti sijonus. Taip pat yra tituluojamas Coco Chanel atrastų dryželių krikštatėviu, nes prikėlė juos naujam gyvenimui.

Coco Chanel

Ši moteris yra tikra legenda. Laikais, kai moterys puošėsi pūstomis sukniomis, milžiniškomis skrybėlėmis su galybe papuošimų ir vos galėjo kvėpuoti su liemenį veržiančiais korsetais, ji ėmė maištauti. Gabrielė (tikrasis Coco vardas) norėjo kažko paprasto, bet elegantiško. Ir tai buvo genialu. Greitai ji tapo svarbiu žmogumi mados pasaulyje, apie kurį vis dar šnekama ir šiandien. O dizaineriai suka galvą kuo galėtų pakeisti jos sukurtą LBD (little black dress).

Karl Lagerfeld

Šiuo metu būtent jis yra atsakingas už Chanel mados namus ir bet kas gali pripažint, kad jis gerai atliek savo darbą. Karl'as vis sugalvoja ką nors naujo - ledynus imituojantį podiumą su labai pūkuotais kostiumais vilkinčiais modeliais, kaimo stilių primenantį pasirodymą ir dar daugybę kitų fashionistas įkvepiančių dalykų.

Alexander McQueen

Jis buvo nepaprastai talentingas, mados pasaulio 'chuliganas', kurio gyvenimas deja baigėsi labai liūdnai. Anyways, jis paliko didelį palikimą - įspūdingas kolekcijas sukrėtusias mados kritikus ir kitus dizainerius, garsiuosius batus išgaubtu priekiu, kurie buvo ir liaupsinami, ir baisiai nekenčiami. Liūdniausia, kad didžiausi jo pasiekimai yra vertinami tik po mirties.

Elie Saab

Jo puošnios tviskančios suknelės yra tikras lobis garsenybėms. Ne kartą raudonuoju kilimu jos žengė vilkėdamos būtent jo kūrinius. Šis iš libano kilęs dizaineris ne kartą buvo išpeiktas mados kritikų, tačiau man asmeniškai jo kūriniai atrodo labai žavūs. Moteriški ir švelnūs. Tačiau bekurdamas jis ėmė keisti savo braižą - naudotus savo tautinius elementus išstūmė iš kolekcijų. Mados kritikai nesutaria ar tie pokyčiai į gera., ar kūriniams dabar trūksta savitumo.

Marc Jacobs


Didžiausiu jo nuopelnu tikriausiai galima vadint darbą Louis Vuitton mados namuose, be kuriš rankinių savo garderobo neįsivaizduoja tikriausiai nė viena madas besivaikanti asmenybė, tačiau aš manau, kad šio ženklo daiktų vaikomasi gal kiek per daug ir nuo to ši firma mano akyse nuvertėja.
Marc'o asmeninės kolekcijos ir darbai Louis Vuitton'e gan smarkiai skiriasi. LV kolekcijos dažniausiai labai žaismingos, lengvos arba romantiškos, o Marc Jacobs'o arba Marc By Marc Jacobs kiek rimtesnės, santūresnės.

Christopher Bailey

Visai nedaug žinau apie jo asmeninę kūrybą, bet jo kolekcijos kurtos Burrbery, tikrai susilaukė palankių vertinimų. Kad ir 2010 metų rudens kolekcijose matytos rauktos pastelinių spalvų suknutės ir puspalčiai, užkariavę visų širdis. Arba greitai populiarimo susilaukęs languotas raštas, puošęs šalikus, botus, rankines ir net laptopų dėklus.

Jean Charles de Castelbajac

Apie šį kūrėją žinau labai labai nedaug, bet manau, kad mados pasaulyje jis dar neseniai. Tačiau jau po pirmos pamatytos kolekcijos aš juo susižavėjau. Mane pavergė yškios spalvos, žaismingumas. Aiškiai buvo justi kūrėjo aistra gamtai ir menui. Visa kolekcija atrodė tarsi iš animaacinio filmo, pilna geros nuotaikos. Tolesnės jo kolekcijos irgi paliko gerą įspūdį, manau, kad jos tik tobulės.

Štai mano favoritai. Lygiuojuosi į juos, nors tikriausiai niekada nepasieksiu tokių aukštumų kokias pasiekė jie. Bet svarbiausiai labai stengtis ir tikėtis!
(Atleiskit, jei kur nors nesutampa faktai, ra6iau iš galvos XD)

2010 m. rugpjūčio 28 d., šeštadienis

Dalykai, kurių man niekada nebūna gana :
  • Raffaello. Niekada negaunu jų tiek kiek noriu. :< Bet jei gaučiau kiek norėčiau, tikriausiai vietoj kambario durų namie turėtų įstatyt garažo vartus.
  • Šokoladas. Manęs negalima palikt kambary vienos su juo. Visada pasinaudoju proga. Pieniškas, juodas, korėtas, su riešutais ar be jų - man tinka visoks! Aš addicted.
  • Drabužiai ir aksesuarai. Tikriausiai, kad būtų patenkintas mano troškulys, tėvai turėtų būt milijardieriai. Arba tiesiog galiu pasipraktikuot vagiant.
  • Draugai, dėmesys. Iš mielų žmonių, su kuriais man smagu. Nors dažniausiai mieli žmonės mane ignorina arba dėmesiu apipila kokie nors babajai. Jie bent jau pasipiršę pažada nupirkt gražią suknelę. ir šiaip, draugų niekada nebus per daug.
  • Muzika. Negaliu atsiklausyt. Atrodo dainos būna nusibodę, klausytos ne vienerius metus, bet be jų būna liūdna. Net piešimui ar kitam stuff be muzikos susikaupt būna sunku. Jos man niekada negana!
  • Atostogos. Atrodo, kad vos tik prasideda linksmybės jos ima ir baigiasi. Kai miegas pats saldžiausias, o oras pats geriausias.
  • Talentas. Toks dalykas, kurio, deja, nenusipirksi. Nors olialia mergaitės nusipirko populiarumą neturėdamos jokio talento! Tai gal jis ne toks jau ir reikalingas.
  • Grožis. Va jį nusipirkt galima. Operacija šen, operacija ten ir tu - Megan Fox! Bet aš tam dar nepasiryžau, todėl laukiu kol motulė gamta savaime ištaisys mano defektus. Kreiva nosis gali pati išsitiesint, right..?
  • Gražios nuotraukos. Fotkinčiausi iki begalybės, kol užkimščiau visą pc, bet neturiu fotiko ir esu ne itin geras modelis.
  • Meilė. NO COMMENTS

2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis

Ate ate, vasara


Šiandien ryte pabudau ir nustebau, nes buvo velniškai šalta. Pro atidarytą langą švilpė šaltas vėjas, ko jau seniai nejaučiau ir buvau pasiilgus. Panašu, kad ateina ruduo. Nekenčiu jo, ypač dėl to, kad prasideda mokslo metai ir vos ne kasdien lyja, bet šiemet visai laukiu. Noriu, kad šaltas oras gnaibytų nosį ir aplinkui kristų spalvoti lapai.

Bet manruduo tuo pačiu ir patinka, nes viskas keičiasi. Iš šortų šokam į džinsus ir šiltesnius megztinius (nors šiemet tuo ne per daugiausiai džiaugiuosi. Pripratau būt nuogale), pasiekeičia oras, nuotaikos. Be to, mano gimtadienis. Man sueina 15lika (lievas skaičius). Netikiu, kad pildysis svajonės, kaip būdama maža įsivaizdavau. Maniau, kad būnant tokio amžiaus gyvenimas vienas didelis FUN. Bet taip nėra. Tiesą sakant, be nuostabių dienų, būna labai nuobodu.

Rudeniu džiaugiuosi dar ir dėl to, kad ši vasara man nepaliko didelio įspūdžio. Buvo daug smagių akimirkų, bet aš tikėjausi kažko DIDESNIO.

Bet labiausiai man patinka tas šaltas vėjas ir kaip rytais dar galiu mėgautis šiltais patalais, o paskui visą dieną po namus trintis su pižama ir gert kakavą. Bet greitai baigsis ir tai. Turėsiu anksti šokt iš lovos, siust ant savęs, kad anksčiau nenuėjau miegot ir VĖL ilgėtis vasaros. Iki kitų metų.

Spalvoto rudens visiems!

2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

Menininkas + Lietuva = Naujas valkata in town


Rimtai, Lietuvoj būt menininku turėtų būt labai sunku. Ypač jeigu tu šiuolaikinio meno atstovas, ir kuri tai, kas mūsiškiam atrodo 'neina suprast apie ką'.

Ir apskritai, čia LIETUVA. Čia taip nuobodu ir nėra kur save išreikšt. Visi vienodi (kalbu apie mieluosius kazlus) ir jei rengiesi ne mašanausko style'u, esi blogis. Kazlūrūdiečiam su mada sunkiai sekasi.

Norint būt menininku lietuvoj, reikia būt laaaabai talentingam. O jeigu tu esi vidutiniškas, DUSK. Ne taip, kaip šlavėjos gali būt vidutiniškos ir jom niekas nieko nesakys.
Taip nervina, kad negalima siekt savo svajonės, nes nesi užtikrinta ar vėliau turėsi už ką nusipirkt valgyt.

Ir šiaip, lietuvių požiūris į menininkus labai lievas. Maždaug, jeigu menininkas, tai beprotis kažkoks arba tiesiog keistas.

Žodžiu, siekim savo svajonių, o pinigų ir taip iš kur nors atsiras!

2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Pilkų dūmų žavesys


Kartais, pamačius žmogų su cigarete rankose apima šleikštulys, kartais - susižavėjimas. Tikriausiai viskas priklauso nuo personos.

Nes kai dūmą traukia mergužėlė riebaluotais plaukais, kurios kas antras žodis - keiksmaždis, arba vyrukas su išpuvusiais dantim, kuris sunkiai bepastovi ant kojų, tai visai neatrodo romantiškai. O kai šį veiksmą atliekai kjūt bx susitaršiusiais plaukais ir žudančiai gražiom akim arba mergina liaunom rankom perlamutrine oda, sunku atitraukt žvilgsnį.

Blablabla, žinau, rūkymas nesveika. Bet cigaretė tinkamose rankose gali atrodyt taip tobulai! Kartais taip norisi būt TA mergina plona suknele su cigarete rankose prancūziškos muzikos fone.

2010 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

Read me

Aš laaabai mėgstu skaityt, nors tikrai (?) nesu moksliukė, tik gal nerd bšk. XDD Bet praleist laiką prie knygų man tikrai smagu. Ne taip tobula, kaip šėlt su draugais, bet taip bent jau užpildau nuobodžias akimirkas ir lavinu savo ir taip laikią vaizduotę, kuria didžiuojuosi. :DDD Kažkada netgi norėjau būt rašytoja, kažkur spintelėj dar stovi nebaigta knyga (parašiau gal 100psl., bet ten žiauriai nesusiveda galai. XD Man niekada nesisekė su loginiu mąstymu). So, jeigu mėgstat skaityt arba šiaip esat nerdai just like me, užmeskit akį (jei nepasitikit mano skoniu, geriau palikit šitą blog'ą ramybėj, nes nusivilsit. :D). Tikiuosi, kad rasit ką nors įdomaus!
  • Audrey Niffenneger "Keliautojo laiku žmona". Twilight'as buvo mano fave, kol aš perskaičiau JĄ. Ji tobula. Ta meilės istorija užburia, įtraukia. Be to, man patinka veikėjų netobulumas, ydos, ir kad ir kaip tai keista fantastinėj knygoj, jų realistiškumas. Tai pasakojimas apie neeilinę meilę. Pagal šią knygą yra ir filmas, bet jis (kaip būna beveik vbisada) neprilygo knygai. Aktoriai parinkti gerai, vaidyba puiki, bet rūksta daug svarbių detalių, o ir veikėjų charakteris ne visiškai teisingai atskleistas.
  • Aišku, visos J. K. Rowling "Hario Poterio" dalys. Jos fantastiškos. Patinka pats nenuspėjamumas, fantastika. Nors paskutinės dalies ("Haris Poteris ir mirties relikvijos") pabaiga pasirodė kiek lėkšta, knygos vis vien geros. :> Filmai taip pat. Jei knygų neskaitėt, bent jau juos pažiūrėkit.
  • M. Marchetta "Kas tu, Alibrandi?". Man ji laaabai patiko. Nežinau kuo, tai nėra kažkuo ypatinga istorija, bet knyga labai šilta ir šiek tiek liūdnoka (mazochistam ji bus per švelni, bet kitiem žmonėm tas liūdesys turėtų patikt).
  • Joanne Horniman "Slapti dienoraščiai". Įdomi istorija. Pakerėjo savo neįprastumu ir nuoširdumu.
  • Teklė Kavtaradzė "Basomis po naktinį miestą". Tai tikrai nėra įprasta knyga. Bet ji baaaaisiai maloni. Primena kavą, šiltą šokoladą ir lietų.
  • Steven Chobsky "Atskalūno laiškai". Ji NEREALI. Verkiau ją skaitydama, tikrai nuostabi. Nepmairštama.
  • Jostein Gaarder "Mergaitė su apelsinais". Žavi, priverčianti susimąstyt (žinot, kai aš tokia didi mąstytoja).
  • Isabel Abedi "Kuždesys". Nežinau kodėl, bet man ji bšk šiurpi buvo. Ir šiaip - super

Malonaus skaitymo!

2010 m. rugpjūčio 14 d., šeštadienis

Drabužiai (ar aksesuarai), kurie ant bx atrodo yuuum


Ar reikia paaiškinimo?

  • Languoti marškinukai. Omfg, kažkada man tai buvo grožio viršūūūnė. Ir dabar nerealiai atrodo. Tada net į veidą ne taip baisiai kreipiu dėmesį (ir ką aš apgaudinėju? Veidas svarbiausiaa, duhh).


  • Skater'ių kepurės. Jos irgi mane žudo. Taaaip puikiai atrodo.

  • Nerdai. Nelabai norėčiau, kad mano bx juos nešiotų, nes man pačiai jie patinka. :D Bet ant gražaus veidelio jie atrodo adorable.

  • Skate'ai. Išvis, skater'iai tobuuuli. Belekoki gražūs, belekaip gražiai rengiasi. Bent dauguma.

  • Skateshouse'ai.

  • Havajietiški arba tiesiog languoti šortai. Nesvarbu net jei kojos plaukuotos kaip babūno, vis tiek žudančiai (nelabai žudančiai, bet anyways) gražu.

  • Siaurėjantys džinsai. YPAČ RAUDONI. Idealas. Tam įtakos turėjo Pete. Jei pamatyčiau bx su raudonais džinsais IR gražų, ištirpčiau.

  • Tattoo. Ne per daug, ir gražios. Vėl Pete įtaka, bet nieko negaliu padaryt.

Stylish (and cute) guys, caaaaall me!

Vyrų aprangos perliukai


Vyriškos giminės apranga dažnai mane šiuuurpina. Nesakau, kad visos panos rengiasi tobulai, bet bx ypač mėgsta nuklyst į šoną. Štai keli (mano nuomone) dalykai, nuo kurių jiem reikėtų laikytis atokiau :
  • Marškiniai trumpom rankovėm SUKIŠTI Į KELNES. Čia tai tikra tragedija. Apskritai, marškius trumpom rankovėm (dažniausiai klaikius, nors būna ir visai gražių) nešioja ne pirmos jaunystės vyrukai (nieko asmeniško, tėt). O tas susikišimas į kelnes išvis varo į depresiją. Taip norisi imt ir patraukt juos į viršų. Bet tikriausiai atsidurčiau nuovadoj kaip seksualinė priekabiautoja. :c


  • Lakiniai smailūs batai. Kai juos nešioja prie kostiumo ar džinsų dar dar suprantu, bet ir šiaip nieko gero. O kai koks nors žavus forsiukas nusprendžia, kad jie puikiai dera prie treningo, tai norisi tiesiog bėgt ir rėkt.


  • Visi tie bling bling. Karvėm tinkantys lenciūgai, kurie ir taip svarina ploną kaklą, arba kalnai auksinių žiedų. Tai atrodo bjauriai, nes bx nori pasirodyt kiek daug jis turi. Ir šiaip, klaiku.


  • Labai labai platūs džinsai. Nekalbu apie hip hoper'iškus. Suprasčiau, jei taip apsirengęs būtų hipis, bet tie kurie tokius džinsus nešioja, tikriausiai net nežino kas tai per stilius.

Čia tik mano pastebėjimai. Bet taaaaip supykina tokius gražuolius pamačius. Šįkart priimkit asmeniškai.

Blog'as apie DIEVĄ



Iškart įspėju, mieli tikėjimo fanatikai, šitas blog'as ne jums.

Šiandien buvau bažnyčioj ir tarp snaudulio ir klūpojimo pertraukėlių suvokiau kaip mažai aš visu tuo tikiu. Aišku, pačiu Dievu aš tikiu, bet visos tos istorijos apie nukryžiavimą, prisikėlimą, rojų ir pragarą man atrodo tik žmonių išsigalvojimai. Mes gyvenam tik vieną gyvenimą ir mirę patenkam į niekur. Nes kitaip neišeitume iš šio pasaulio, jei viskas kažkur kitur dar geriau ir lyg neikur nieko tęsiasi. Arba, pragaras. Netikiu, kad kažkoks raudonžandis su ragais badys mano subinę, jei nusidėsiu. Kad degsiu liepsnose. Nesąmonės kažkokios.

Aišku, krikščionių bažnyčia aukština teisingas vertybes - meilę, šeimą. Ji moko gyvent dorai ir tai iš tiesų yra gražu, ypač kai žmonės, kurie jau buvo pasiekę visišką dugną, tikėjimo padedami gali vėl grįžti į normalų gyvenimą.

Bet gyvenimas be nuodėmių nėra GYVENIMAS. Kad patirtum tikrą jo skonį, turi padaryt ir kažką beprotiško, ko vėliau gal ir gailėtumeisi. Be to, nuodėmės gali būt toookios saldžios. Juk verta pabandyt, right? Nekalbu apie žudymą, vagystes ir panašų stuff. Nors.. XD

Ir dar man kvaila atrodo, kad kunigai ir vienuolės negali turėt šeimos ir turi gyvent savo susikurtam pasauly. Tai nėra normalu. Kaip jis gali pamokslaut apie meilę vaikui, jei pats tokios nepatyrė?

Arba visas tas išpažinties thing. Juk nesąmonė, kad kažkoks žmogus, kuris tikrai nėra 100 proc. šventas gali tau atleist didžiausius paklydimus. Kad MALDOS gali tai padaryt. Ir jei Dievas būtų toks tyras ir geras, ar mes turėtume jam kažką duot mainais? Čj kad ne.

Tikriausiai visus tuos dalykus žmonės sugalvojo norėdami turėt viltį. Norėdami tikėt, kad tai jų išsigelbėjimas. Norėdami nuramint neramią sąžinę. Iš baimės, kad po šio gyvenimo daugiau nieko nebėra.

P. S. Ar matėt, kad facebook'e yra Jėzus Kristus? Reiktų pabendraut

2010 m. rugpjūčio 11 d., trečiadienis

Living In The Sky With Diamonds



Man patinka naktis, nes tamsa ramina. Šviečiant saulei niekada neužmigčiau. O aš tiesiog dieeevinu miegot. Kiti žmonės sako, kad miegodami iššvaistom pusę savo gyvenimo (ir tai tiesa), bet niekada neatsisakyčiau miego, nes jis padeda užsimiršt, pailsina mintis. Be to, tada mes galim sapnuot. Mano sapnai dažniausiai klaaikiai keisti, pavyzdžiui, sapnuoju spintas arba tik įvykių nuotrupas, bet man tai patinka.

Dar man patinka naktis, nes tik tada galim pamatyt žvaigždes. Nebent jūs jas matot ir dieną, bet čia jau nieko gero.


Naktį viskas visai kitaip, net garsai atrodo kitokie.

Ir šiuo paros metu man pabunda įkvėpimas. Tai laikas, kai geriausiai sekasi kažką kurti, visada randu sau įdomios ir naudingos veiklos. Tikriausiai aš naktinis paukštis.



Bet tamsa man tuo pačiu ir nepatinka. Ji nesaugi, nerami. Saulės šviesoj viskas aišku ir paprasta. O kai aplinkui vien juoda, negali žinot kas slepiasi už kampo.

2010 m. rugpjūčio 8 d., sekmadienis

  • Mes abi draugavom su Niku. Pykomės dėl jo ir pavydėjom viena kitai (nors jis tikriausiai buvo ji).

  • Kartą dėl Niko kaltės (nes aš nepaskolinau Vikai savo telo jam parašyt) gal 2 valandas tylėjom elmos kieme, kol sušalom.
  • Gėrėm sidrą ir ėjom pirkt tualetinio popieriaus ir pieno, o paskui lydery žvengėm kaip nesveikos ir traukėm pirkėjų dėmesį.

  • Pasiklydom miške. Niekaip neradom per kur atėjom ir dumble įstrigo mano batai, paskui laksčiau su kojinėm ir Vika žvengė. :DD Nors man nelabai linksma buvo. paskui lėkėm pas mane į namus ir plovėm mano kedus kol mama negrįžo, visa vonia juoda buvo.

  • Kažkoki neaiškūs vyrukai su vežimu mus vežė į vištyčio miestelį. Dardėjom nemenkai, bet bent eit nereikėjo.

  • Skynėm čiobrelius ir klausėm fob'ų.

  • Šiurpinomės iš elfukų ir džiaugėmės radę fotkėse Adį. XD Jis rock star, čia tai true.

  • Važiavom į Vilnių ir aikčiojom kaip viskas nerealu. Grįšim ten, I hope so.

  • Šėlom tavo namuos ir buvom kekšės. :DDDD

  • Valgėm ir žiūrėjom filmus.

  • Radom daug draugų gyvūnų. :D Ypač kačių ir ožkų.

  • Dainavom 'I Hate Everything About You', kol atėjo mama. :D

  • Per istoriją žudėm mokytoją savo kalbėjimu. Ir tikriausiai dar begalę kitų mokytojų. :D

  • Gimzėj mėtėm giliukus į medį ir mum tai buvo labai juokinga. XD

  • Buvom vandalės ir mum grąsino iškviest policiją.

  • Pirkom skrybėlaites. XD (maniškė žuvo, kai buvau prie jūros. Dalį jos dar turi Julita)

  • Dainuodavom karaokę. OMG, skausmingi prisiminimai. :DDDDDD

  • Vaikščiojom po skudurynus.
  • Abi sirgom kialių gripu. XD Mano mėgstamas bajeris - V :

- Man atrodo aš sergu kiaulių gripu.

- Tau kaulus laužo? :oo

- Ne, mama šiandien geros nuotaios. :D

  • Tūsinom pas mane, ir tu kažkodėl nusistatei žadintuvą 4h, nors net tada mes dar nemiegojom.

  • Žvengėm. DAUG. Mūsų bajeriai nemirtingi. XDDDD

  • Fotkinomės. Irgi begalybiškai daug.

  • Žaidėm savo nemirtingąjį geimą.

  • Linksminomės su savo sąsiuvinuku.

  • Buvom vienodos. :D

Sveikinu su gimtadieniu Tave, meile! Tau jau 15iolika! Žinai ką tai reiškia? Kad linksminsimės dar 1000000 daugiau!!


Love yaaa

Will you marry me..?





Vestuvės. Kuo jos tokios svarbios? Kodėl dauguma mažų mergaičių jas planuoja ir įsivaizduoja šią dieną svarbiausia savo gyvenime? Turiu galvoj suknelė, milžiniškas tortas, puota ir visa kita yra fun stuff, bet tai tikrai nėra labai svarbus gyvenimo įvykis.



Svarbiausia yra ta akimirka, kai sutinki žmogų ir supranti, kad nori su juo praleist visą savo gyvenimą. Jūsų buvimas kartu, pasivaikščiojimai, apsikabinimai, pokalbiai, barniai, tai dalykai kurie tikrai daug reiškia. Meilė pakeičia žmogų. Bet ne vestuvės. Jos tik formalumas, kuris susaisto tave su tuo žmogum. Mama kažkada man sakė 'aš bijočiau gyvent nesusituokus, nes tas žmogus gali bet kada išeit ir palikt tave vieną'. Bet netikiu, kad kas nors, kas tave myli taip pasielgtų. O jei norės išeit, tai kažkokie popieriai tikrai nesulaikys. Gyvenant kartu reikia vienas kitu pasitikėt. Ar kažkoks pažadas suteikia saugumo jausmą? Abejoju.



Ir apskritai, vedybinis gyvenimas man atrodo nuobodus ir visai neromantiškas. Ta pati rutina, o jei dar vaikai. Nebent du žmonės vienas kitą tikrai beprotiškai myli ir kiekviena kartu praleista diena jiems šventė. Bet kad taip gyventum, reikia labai stengtis, galvot ne vien apie save, o tai nėra lengva, I think.



Ir vis dėlto aš nenorėčiau, kad vyras dvejotų ar nori mane vest. Jis turi to norėt. Gal santuoka ir nėra labai svarbu, bet jei jis netrokšta vadint manęs savo žmona, vadinasi jis nėra tikras ar nori su manim praleist visą savo gyvenimą.



Bet mieliausia man matyt du žilus senelius einančius gatve susikibus už rankų. Jie kartu tikriausiai jau kokį šimtą metų ir VIS DAR myli vienas kitą. Tai ir yra gražiausia.

2010 m. rugpjūčio 7 d., šeštadienis

Random songs. Listen!



Nusprendžiau perkratyt savo playlistą ir pasiūlyt jum įvairių stilių įvairias dainas, kurios vienu ar kitu metu mane džiugindavo. Perklausykit bent keletą, gal patiks. :3

http://www.youtube.com/watch?v=Lbtyif6s9ZA&feature=av2e


That's it. Enjoy!

50's


Tie laikai man atrodo TOBULI.Kalbu ne apie lietuviškuosius 50's, o apie amerikietiškuosius, tokius, kokius juos matau fimuose. Jie man atrodo be galo romantiški. Tuoj paaiškinsiu kodėl.

Visų pirma, dėl mados. Penkiasdešimtieji, mano manymu, vienas iš elegantiškiausių dešimtmečių. Moterys dėvėdavo pūstus sijonus aukštu liemeniu, klasikinius batelius, perlus, jų lūpos būdavo kraujo raudonumo, o plaukai visuomet nepriekaištingai sušukuoti. Jos dėvėdavo elegantiškas skrybėlaites, puošnias skareles, pirštinaites. O akiniai! Jie būdavo tiesiog žavingi.

Vyrukai, aišku, neatsilikdavo. Su žele suraityta Elvio Preslio įkvėpta šukuosena, iškrakmolyti marškiniai, kartais net kelių spalvų švarkai, pusilgės kelnės iš po kurių kyšo kojinės, žvilgantys batai. Mados atžvilgiu man tai absoliučiai nuostabus laikotarpis.

O dar mašinos! Net ir tos elegantiškos.

Apie to meto kavinukes net nekalbu. Ten turėjo rinktis spalvinga publika išgert pieno kokteilių, pašokt pagal užkrečiančią 50'ųjų muziką. Nes ji tikrai puiki. Sodriabalsiai to meto atlikėjai tikrai moka suvirpint širdį. Užtenka pasiklausyt Johnny Cash'o arba hito 'Why The Fools Fall In Love'. Gal aš ir punk rock'o fanė, bet jų ritmas keri.

Ir apskritai, penkiasdešimtaisiais tikriausiai viskas buvo kitaip. Pasaulis džiaugėsi pasibaigusiu karu, moterys buvo nekaltai žavios ir visi šėlo patrakusiu rokenrolo ritmu.

Panašu, kad aš gimiau netinkamais metais.
The Twilight Saga : Eclipse







Vakar pagaliau pažiūrėjau šitą filmą ir omg, man jis tikrai patiko! Visą laiką žiūrėjau susikaupus ir tik porą kartų įėjau pachek'int facebook'o (per kokius nors veiksmo filmus tai darau begalybę kartų), tas filmas tikrai įtraukė mane! Buvo daug tikrai mielų vietų, kur aš vis sakiau 'aww' ir norėjau ką nors suspaust savo glėby, o tai rodo, kad filmas tikrai geras. Buvo veiksmo, bet ne per daug, tikrai su saiku. Žiūrėt nenusibodo, priešingai, buvau sužavėta. Mano džiaugsmo nesugadino net tai, kad tenkinausi kino teatre filmuota versija (veidai ten dažniausiai atrodo super balti ir išryškėja raudonos Pattinson'o lūpos, which is weird). Bet šiaip, eclipsė mano nuomonė žyyymiai geresnė už New Moon, kuris buvo šiek tiek nuobodokas ir už Twilight, kuris gan neprofesionalus.

Dar mane nudžiugino naujas veikėjas Riley (Xavier Samuel), kuris tikrai cute, bet filmo pabaigoj neteko galvos, Sad.

Nepatiko tai, kad Stewart atrodė lyg su peruku (nes taip ir buvo, man atrodo), ji vėl keistai skeryčiojosi rankom jausmingose vietose ir tuo viską gadino, bet šiaip ji šiek tiek patobulėjo nuo Twilight'o laikų.

Dar nepatiko tai, kad Bella neverkė vietose, kuriose knygoj tiesiog skęsdavo ašarose. Keistai atrodė, kai ji atsisveikindama su Džeikobu buvo rami ir šalta. Jei turėtumėt amžiam palikt tą kurį mylit, išeitumėt iš kambario nė kiek nesusijaudinę? Tikrai keista.

Be to, ji nė kiek neišsigando (ir vėl, visai kitaip nei knygoj), kai Edvardas prie jos akių nužudė Viktoriją arba kai Volturiai nugalabijo Bri (naujagimę vampyrę, kurią Kalenai norėjo palikt gyvą). Abejoju, ar kas nors išliktų toks ramus kai jiem prieš akis mylimasis gabalais ištaškytų vampyrę, kuri gal metus kėsinosi tave nužudyt. Be to, pagal idėją ji turėjo jaust bent šiokį tokį palengvėjimą, juk niekas nebenori jos išskerst. O Bella tiesiog priėjo prie Edvardo ir lyg niekur nieko pradėjo šnekėtis. Nors šįkart Stewart nekaltinu, čia tikriausiai scenarijaus autorių kaltė.



Eclipsę galiu pagirt, tarp kitų dviejų filmų ji sužibėjo! Nors su knyga net lygint negalima, dabar nekantraudama laukiu abiejų Breaking Dawn dalių. :>

2010 m. rugpjūčio 6 d., penktadienis

Mano patarimai pradedantiems sodininkams




Kuo galiu pasigirt, tai pašėlusiu gyvenimo būdu. Penktadienius leidžiu ypač linksmai. Pavyzdžiui šiandien ravėjau (kiekvienos paauglės svajonė). Tai žinoma malonu, patariu visiem pabandyt. Purvas ir visa kita. Tiems kurie dar neišbandė savęs sodininkystėje, bet planuoja, turiu keletą patarimų :

  1. Visą laiką būkit užsimerkę. Tik taip išvengsit susitikimo su iš žemės lendančiais gyviais. Ir, patikėkit manim, aš nešneku apie šuniukus ir katytes. Jūsų tyko visai kiti draugeliai.


  2. Žinoma, žemė malonus dalykas, bet vis vien patariu naudot pirštines, nes netekt piršto menkas malonumas. Gucci pirštinaitės čia nelabaitiks, nebent jūs bilijonierius (jei tu toks - call me).


  3. Geriausia į daržą eit nuogam. Tada bent jau nieko nesusitepi. Plius, tai labai lengvas būdas susirast draugų. Ypač priešingos lyties. Believe me.


  4. Eikit šėlt sodan nesiprausę porą savaičių. Tikriausiai pritrauksit paukščių, kurie puikiai patręš jūsų brestantį sodą!

  5. Jei jums rūpi sodininkų mada, neprisipirkit katalogų, kliaukitės nuojauta. Arba tiesiog pažiūrėkit 'Edvardą Žirkliarankį'.

  6. Sakoma, kad su augalais reikia kalbėtis, tada jie greičiau auga. Visiškai sutinku. Tik jokiu būdu nedainuokit. Augalus ultragarsas veikia neigiamai.

  7. Jei norit atsikratyt kopūstus amžinai apgraužiančių triušių, tiesiog jiems pašokit. Apakę jie neberas jūsų sodo.

Jei įdėmiai skaitėt, greitai iš pradedančiojo sodininko tapsite profesionalu. :) Sėkmės!

2010 m. rugpjūčio 5 d., ketvirtadienis

Romantiniai filmai arba BANALYBĖ, KURIĄ MES VISI MYLIM


Prisipažinkit, jum patinka romantiniai filmai. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris jų nuoširdžiai jų neapkęstų. Net mano tėtė juos mėgsta, o tai jau šį tą reiškia.


Kartais pagalvoju, kad iš tikrųjų jie turėtų vadintis ne romantiniais filmais, o fantastiniais, nes tik čia visiška vėpla gali susituokt su tobulu biču, kuris realiam gyvenime tikriausiai nė neegzistuotų. Bet jie bent jau suteikia VILTĮ, kurios tokiom beviltiškom mergikėm kaip aš būtinai reikia. Viltį, kad vieną dieną tu sutiksi pasakų princą (mano atveju - roko žvaigždę su galybe tattoo ir dievišku balsu ir idealiais grojimo gitara įgūdžiais) ir jūs laimingai gyvensit kol susirasi meilužį ir jums prireiks advokato skyrybom. Bet čia jau kita istorija, apie kurią romantinai filmai dažniausiai nutyli.

Ir vis dėlto, romantiniai filmai turi ir šiokių tokių minusų. Štai didžiausi jų fail :



  1. Nuspėjamumas. Pagal mane, tai didžiausias banalumo trūkumas. Nes jei jau įsijungei kokį tipišką romantinį filmą, dažniausiai gali nuspėt visą siužetą. Pvz., mergina lietuj laukia autobuso. Prie jos prieina koks nors sexius ir šypsodamasis pasiūlo savo skėtį. Spėkit su kuo fimo pabaigoj ji aistringai bučiuosis?

  2. Tai, kad visi veikėjai arba super tobuli arba visiški evil (nors blogiukai gale dažniausiai miršta arba suranda Dievą). Man patinka įsivaizduot, kad egzistuoja toks pasaulis, kur visi gražūs ir malonūs, bet iš tiesų taip NĖRA. Štai kodėl mėgstu filmus, kur koks nors 'gerutis' suvažinėja katę arba įninka į alkoholizmą. Nes jie realistiški. Šis tas ko meksikietiškų serialų scenaristams reikia mokytis ir mokytis (nes realiam gyvenime retai kada įsimylim savo brolį, kuris iš tiesų nėra brolis, ir sužinom, kad mūsų tėtis, kurį palaidojom prieš keletą metų vis dėlto gyvas. Norėčiau pamatyt kaip tai atrodytų tikram gyvenime, kai klasiokė atėjus į mokyklą guostųsi, kad jos pamotė bando atkeršyt jos mamai ir ta proga padegė kažkieno namą. Ineteresting būtų).

  3. Jie verčia mus PAVYDĖT. Mes užsimanom to, ko tikrai negalim gaut. Šiek tiek sucks, mano nuomone.

Tiek tų fail. Vis vien, myliu romantinius filmus! Nes aš knisančiai beviltiška romantikė ir man galvoj vien širdelės.


Lietuviškos muzikos ir meksikietiškų serialų skirtumai

Pagal mane, jie daug kuo panašūs. Ir tie, ir anie apgaudinėja žiūrovus, yra nenuoširdūs ir nekokybiški. Atleiskit už mano nepatriotiškumą (mieli meksikiečiai), bet tai mano nuomonė. Aišku, yra ir gerų lietuviškų grupių (YVA, JĖ), ir gerų meksikietiškų serialų (Svetimas Veidas, yummy), bet dauguma jų tiesiog sux. Vieninteliai šių nuostabių dalykų skirtumai yra :
  • Lietuviškose grupėse 'dainuoja' didžiapapės blondinės (žinai, kad myliu tave, Oksana Pikul), o meksikietiškuose serialuose vaidina didžiapapės tamsiaplaukės.

  • Lietuviškų merginų grupės dainuoja apie meilę sau negiminingiems vyrams, o meksikietiškuose serialuose moteriškės vis bando susituokt su savo pusbroliais (why??). Aišku, aš gerbiu jas bent jau už jų drąsą. Asmeniškai manęs kažkaip netraukia kraujomaiša.

  • Vyrukai meksikietiškose serialuose dažniausiai būna super jautrūs ir labai mėgsta ašarodami paplepėt apie jausmus, o lietuviai yra labai narsūs ir mėgsta rimtas temas (alaus danguje nėra, lalalala).

  • Skiriasi meksikiečių hombre ir lietuvių dainininkų stilius. Meksikiečiai mėgsta pusilgius, žele tirštai suteptus plaukus ir aptemptus marškinius išryškinančius tobulus raumenis ir saulės šviesos ištoškusias ant krūtinės vilnijančias garbanas. Lietuviai tuo tarpu, mėgsta vertikaliai dryžuotus kostiumus ir švariai nuskustą (arba nuplikusią) galvą. Dar šiek tiek ir atrodytų kaip kaliniai (žinau, kad to sieki, E. Kučinskai).

  • Intrigos meksikietiškuose serialos suvaidintos, o lietuvos atlikėjų gyvenimuose jos tokios tikros! Kaip galima kurt gerą muziką, kai tiek daug skandalų ir tiek mažai laiko?!

  • Lietuviškų muzikos grupių narės nemato prasmės apsirengt šiek tiek daugiau nei apatinius ir aukštakulnius (juk jų dainavimas tikrai nustelbia išvaizdą. Ak, šlovė fonogramoms), o meksikietiškų serialų veikėjos dažniausiai vilki pilną komplektą - ne tik apatinius, bet ir viršutinę bei apatinę aprangos dalį.

Tai visi mano pastebėjimai, nors tikriausiai galima iškast žymiai daugiau. Hiperbole, jūs nepatinėti nė vienam punkte, galit būt ramūs dėl savo grupės kokybės! Ir, miela Zvonke, prašau nevažiuok į x-factor'ių su savo hitu 'Barbie'. Aš ir visa likusi Lietuva būsim tau dėkingi.

10 būdų kaip išsiaiškint ar tavo vaikinas gėjus



Visų pirma, noriu pasakyt, kad tikrai nesu nusistačius prieš homoseksualus (bet, zoofilai, jeigu skaitot, JŪS MAN NEPATINKAT) ir tiesiog nepakenčiu tų, kurie yra. Juk čia pasirinkimo laisvė, tuo labiau, kad tie žmonės nėra kalti, jog tokie gimė. Ir jie niekam nedaro žalos (shame on you, zoofilai). Be to, pagalvokit, jeigu jūsų vaikas gimtų kitos pakraipos? Ką tada darytumėt, sakytumėt 'whoopsy..?'?

So, šio blog'o paskirtis tikrai nėra kažką įžeist ar priverst paijust blogai. Aš tik noriu padėt aklavietėj atsidūrusiom merginom (kadangi žinot, kas antra įtaria, kad jos bx gėjus). Pradėkim!




  1. Nusimesk prieš savo vaikiną marškinėlius. Jei jo pirmi žodžiai bus 'ar čia Victoria's Secret liemenėlė??', užjaučiu, tavo mylimajam patinka vyrai. Jei po 5 sekundžių jau būsi ir be kelnių, sveikinu, tu tuoj prarasi nekaltybę.


  2. Nusipirk jorkšyro terjerą. Jeigu tavo mylimasis ims siūt rožinius drabužėlius ir bėgs į maximą pirkt šuneliui fake deimantų antkaklio - šįkart tau nepasisekė. Jei jis paslapčia bandys išmest naująjį augintinį per balkoną - he's 100% straight.


  3. Jam atėjus visu garsu paleisk Spice Girls plokštelę. Jei vaikinas šoks po namus plonu balseliu dainuodamas ' if you wanna be my lover, you gotta get with my friends, lalalala' - tau pasitaikė žydriukas. Jei jis išsitrauks iš kišenės beisblo lazdą ir be gailesčio išvanos tavo muzikos grotuvą ir paklaus ar turi rūkyt - tavo vaikinui patinka merginos. Bet kitą kartą tikriausiai turėtum paleist Gytį Paškevičių.


  4. Priversk jį susipažint su tavo tėvais. Jei jis ims su įkarsčiu aptarinėt tavo mamos staltiesės siuvinėjimo būdą ir paklaus kokius lūpų dažus ji naudoja - užjaučiu. Jei vyrukas sudaužys bent pora vazų ir į servėtėlę nusisukęs spjaudys bulvių košę - jis nėra gėjus. Bet jam tikriausiai reikia pasimokyt mandagumo.


  5. Pasiūlyk jam kartu pažiūrėt Haną Montaną. Jei tavo išrinktasis kartu su Miley dainuos visas dainas ir alps kaip puikiai pasiūtas jos perukas - šis mažulis ne tau. Jei jis apsimes, kad serga ir kiek vėliau tu jį pamatysi važinėjantį skate'u - yaaay, šiandien tau laiminga diena ir joks gėjus tavim nesinaudoja kaip priedanga!


  6. Nusivesk jį pas savo kosmetologę. Jei vaikinas bus sužavėtas savo tobula antakių linija ir pasiūlys vėliau nueit nusidepiliuot kojų - jis gėjus. Jei jis padegs pastatą ir švilpaudamas nuvažiuos dviračiu, jis ne gėjus, bet deja, nusikaltėlis. Panašu, kad turėsi paskambint į gaisrinę.


  7. Padaryk jam siurprizą - ištapetuok jo kambarį rožine spalva! Jei bx padėkos pakštelėdamas į skruostą ir ims svarstyt ar tiktų rožinės grindys - jis tikriausiai apgaudinėja tave su savo klasioku. Jei jis atsidėkodamas išdauš tavo kambario langus ir užsiundys ant tavęs kaimynų šunį - tau tikrai nereikia jaudintis dėl jo orientacijos. Nebent dėl skylės savo užpakaly.


  8. Išnuomuok kambarį nakčiai tik JUMS DVIEMS. Jei vyrukas prisikvies tuntą įtartinai atrodančių draugelių ir visą vakarą vers jus žiūrėt romantinius filmus - jis gal ir ne homoseksualus, bet jam tikrai kažkas negerai. Jei tavo mylimasis prisikvies tuntą idiotiškų draugelių ir vers visą vakrą žiūrėt veiksmo filmus, kur visiems veikėjams galiausiai ištaškomos smegenys - jis nėra gėjus, tik šiaip trenktas.


  9. Nusitempk savo didžiąją meilę į kiną. Jei jis nupirks tau spragėsių ir eis į kokį tik nori filmą, bet kino salėj nė pirštu prie tavęs neprisilies ir filmo metu tau ištarus žodį piktai šnairuos - well, merginos jam tikrai ne prie širdies. Jei vaikinukas suvalgys visus TAVO spragėsius, nusitemps į patį kvailiausią filmą ever ir visą laiką bus uždėjęs ranką tau ant šlaunies - jis tikraaai nėra gėjus. Arba dar to nežino.


  10. Padovanok vaivorykštės spalvų skėtį. Jei užėjus pirmam lietuj jis patenkintas išsitrauks skėtį ir bėgs pirkt pieno - jis tikriausiai gėjus. Jei eidama pas vaikiną į namus pamatysi medyje kabant kažką ryškaus ir su rankena - tai ko gero tavo dovanotas skėtis. Neverta gailėtis jam išleistų pinigų! Svarbiausia, kad tavo mažuliui patinka panos ir kad jūs būsit kartu amžinai. Arba bent jau tol, kol išsiskirsit.

Tiek tų mano patarimų. Esu tikra, kad juos panaudosit praktikoj ir kokia nors leidykla pasiūlys man apie tai parašyt knygą. Bet aš, žinoma, atsisakysiu! Kol kas man patinka būt tik pradedančiąja blogg'ere.

2010 m. rugpjūčio 4 d., trečiadienis

Skudurynai. UŽ ar PRIEŠ?


, nes :


  • Drabužiai ten tikrai originalūs. Galima rast tai, ko paprastose parduotuvėse nė su žiburiu negautume. Vintage'inės suknutės, įdomūs aksesuarai. Skudurynai padeda susikurt unikalų stilių, tik nereikia persistengt, kad neatrodytumėt lyg apiplėšę kieno nors močiutę. Geriausia derint naujus drabužius, su savo lobiais iš skudurynų. Taip atrodysit įdomiai ir gražiai (veido bruožų drabužiai nepakeičia, sad. Kalbu apie stilių).
  • Kainos dažniausiai džiugina. Nekalbu apie 'aukšto' lygio skudurynus, kur kažkokia mazgotė iš maximos kainuoja 40lt. Turiu galvoj tuos paprastuosius, kur gal nežiauriai kvepia, bet galima rast tikrai gerų prekių.
  • Nelabai gražius rūbus visada galima nusipirkt ir persiūt, kažką pakeist. Tie, kuriuos domina drabužių dizainas, kažko kūrimas, gali pažaist su audinais, nukirpt vieną kitą rankovę ir transformuot drabužį. XD Gal ir neišeis John'o Gallian'o vertas šedevras, bet bent jau pašėlsit, right?

PIEŠ, nes :

  • Net ir radus labai pigų garsios firmos drabužį ar aksesuarą, tikriausiai nusivilsit, nes jie dažniausiai būna smaaarkiai pasenusios kolekcijos. Be aš visada sakau, who cares, jei jum gražu, nebijokit smūgių.
  • Pasitaiko, kad ant vieno ar kito rūbo randi skylių arba neaiškiai atrodančių DĖMIŲ. Būna, kad tai atbaido. Bet mada vertina drąsą, girls!
  • Nevisose dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rast persirengimo kabiną, o tai tikrai sux. Ypač žiemą. Kažkaip nesinori išsirengt nuogai, kai sninga. Why??

So, jūs ar PRIEŠ?

2010 m. rugpjūčio 3 d., antradienis

Just a little obsession



Panašu, kad visas pasaulis eina dėl vampyrų iš proto. Aš ne išimtis. XDD Prisimenu kai nuėjau į biblioteką ir man pasiūlė 'Saulėlydį' arba Twilight'ą, kaip dažniausiai visi jį ir vadina. Tada ji dar nebuvo taip baisiai išpopuliarėjusi ir aš pagalvojau 'omg, istorijos apie vampyrus?? Beviltiška', bet bibliotekininkė labai įsijautus man ją rekomendavo, be to, aš knygų ŽIURKĖ, todėl nusprendžiau perskaityt. Ir.. Mane apėmė Twilight'o manija.


Nežinau, kaip S. Meyer sukuria tą stebuklingą nuotaiką knygoj, tą romantišką atmosferą, bet meilės ištroškusias paaugles ji tikrai veikia. Bent jau daugelį. Pamenu, kaip vėliau su draugėm per pertraukas neužsičiaupdavom, svaigdavom apie 'tobuląjį' Edvardą ir kaip puiku būtų atsidurt Belos vietoj. Laukėm nesulaukėm pirmojo filmo ir tiesiog buvom dėl viso to pamišę.


Dabar į tai žiūriu kiek kitaip. Vis dar esu išprotėjus, bet ne dėl Twilight'o. Jo visur per daug. Aktoriai, kurie tikrai nėra patys geriausi (Kristen Stewart dažnai atrodo kažko užvartojus) laimi visus įmanomus apdovanojimus, nors kartais nėra jų verti. Arba, Taylor Lautner. Dauguma myli ne jį, o jo raumenis. Pathetic.



Ir išvis, vampyrai VISUR. Netikit? Look at dis :
  • Vampire Diaries. Serialas. Šiuo metu einu dėl jo iš proooto. Nieko negaliu padaryt, jis belekaip įtraukia. Žiūrėčiau jį net jei visą laiką rodytų kaip Damon'as (Ian Somerhalder) sėdėtų ant kėdės ir tylėtų. Niekaip negaliu į jį atsižiūrėt. Iš pradžių nekenčiau, paskui pamilau. Blogi berniukai rox. (rock) Be to, VD man patinka, nes ten daug kraujo (? Sadistė, duhh), be to, ten dug blogų veikėjų, labai daug veiksmo ir, aišku, ROMANTIKOS. Love it.





  • Miręs iki sutemų (knyga) ir serialas True Blood. Knygos skaičiau tik pirmą dalį, bet labai noriu kitų dalių (tuoj mano gimtadienis..). Žiauriai pošla knyga. XDDD Bet man patiko (aš ne tik sadistė). O dėl serialo nežinau, nes neteko matyt. Girdėjau, kad irgi labai pošlas. Reikėtų žiūrėt.





  • Vampires Suck. Filmas. Twilight'o parodija. Nerealiai linksmas atrodo. :DD Noriu pamatyt, bet mano pc (trauma, bet myliu. Žinot, daug gerų prisiminimų) per netą niekaip jo neužkrauna.

  • Gal po kiek laiko jį pamatysiu, kai jau atgyvena bus. Bus maždaug taip:
AŠ :
- Žmonės, mačiau Vampires Suck! Nerealus filmas, žiauriai patiko. Matėt tą ir aną vietas?? Belekokios juokingos, lydžiausi.
Po to karto žmonės stebuklingai išsitrins mano numerį ir nebeatsakys į sms. Ne pirmas kartas.


Anyways, filmų ir knygų apie vampyrus tikrai daug, tik aš daugiau jų nežinau, todėl apsimeskim, kad šitie svarbiausi. Kad ir kaip ten būtų, vampyrai (ne) sucks, pagal mane. Jie rūlz.






2010 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis

PAPARACAI.



Sumąsčiau apie juos parašyt, nes ką tik pažiūrėjau filmą 'Stastruck' (disnėjaus filmai kūl gi) ir supratau kaip stipiriai jie veikia įžymybių gyvenimą (oh wow, jų filmai net ir kažką suvokt padeda). Tie žmonės negali daryt to ko nori, nes kiekvienas jų žingsnis sekamas. Kaip išeit į pasimatymą, jeigu tau iš paskos seka didelis juodas furgonas, o kitą rytą laikraščiuose aptarinėjamas kiekvienas tavo poros spuogas? Embarassing. Ypač tiems, kurie nori leist su tavim laiką. Tavo šeimai, draugams. Bet pačiai žvaigždei, aišku, labiausiai. Kartais tiesiog būna blogų dienų. Kartais priaugi svorio. Kartais neišsiplauni galvos ir tada visi ima aptarinėt, gal sergi? O gal tau bulimija, anoreksija ar panašus shit?



Aš to nenorėčiau. Aišku, norėčiau būt garsi. Bet nenorėčiau, kad koks nors manęs nepažįstantis manęs žmogus mane teistų už tai kaip atrodau ar elgiuosi. Be to, noriu būt garsi už savo darbus, NE už skandalus, kurie galbūt net visai nebūtų su manim susiję.



Bet reikia suprast ir pačius paparacus. Toks jų DARBAS. Galima kaltint juos už moralės neturėjimą ir blah blah blah, bet ne visi iš jų nori taip elgtis. Puikiai suprantu, kad daugybė žurnalistų patiria spadima iš savo bosų, redaktorių ir kitų svarbių asmenų. Žmonės ištroškę skandalų, jie nori įsitikint, kad ir įžymybės ne šventos, o kai kurie tiesiog mėgaujasi tuo iš pavydo.



Nesakau, kad reikia gerbt tuos, kurie be jokių skrupulų veržiasi į kitų privatumą. Viskam yra ribos. Kaip galima užstatyt praėjimą į savo automobilį nėsčiai moteriai ir laukt kol jos vyras pratrūks, arba šnipinėt kieno nors namą, laukt kol tas žmogus pusnuogis išlįs pasidegint arba vien su chalatu šiauš išmest šiukšlių? Panašu, kad kai kurie paparacai turi per daug drąsos, o kai kurie žmonės per daug smalsumo.



Šlovė visagalei žiniasklaidai!


2010 m. rugpjūčio 1 d., sekmadienis

Turiu galyyybę svajonių. nenoriu įstrigt vienoj vietoj amžinai. būtų nuostabu jei galėčiau aplankyt įspūdingiausius pasaulio miestus arba netgi juose GYVENT. Paryžius, Londonas, Niujorkas, Roma, jei tektų likt Lietuvoj - Vilnius. Nes tokiuose didmiesčiuose kaip šie, pildosi svajonės. Aišku, čia reikia kovot už vietą po saule, ne taip kaip mažuose mieluose miestukuose, kur visi gyvena ramiai ir vienodai. Bet čia atsiveria galimybės, stipriai pasisitengus galima pasiekt tiek daug. Būtent tuo jie mane ir vilioja. Ryškios šviesos visada mane žavėjo, gatvės pilnos žmonių - taip pat.


PASAKŲ KAMPELIAI, KURIUOSE NORĖČIAU GYVENT :

NYC


Pažadėtoji žemė. Vien tie geltoni taxi ką reiškia! Manau, kad geriausiai mano trokštamą niujorkietišką gyveinmą atspindi tokie serialai, kaip 'Gossip Girl' arba 'Sex and The City'. Turiu galvoj, ne pačios intrigos, bet visi pasilinksiminimai, tai kaip stilingai ir atsidavę tie žmonės šėlsta. Be to, jų stilius tiesiog keri. Toks prabangus ir be galo skoningas. Nors man tiktų ir suplyšę sportbačiai, nutrinti džinsai ir paprasti marškinai. Niujorkas vis tiek liks mano galutiniu tikslu.

Paryžius
Omgomg, nežinau ką atiduočiau už galimybę jį aplankyt, jau nekalbu apie GYVENIMĄ ten. Aišku, prancūzų susikurtas savitas stilius nuostabus. Toks elegantiškas ir savotiškai trapus, švelnus, jei tik taip galima paibūdint stilių. :D bet mane ten labiausiai traukia ta nepaaiškinamai maloni atmosfera. Tokia klaikiai romantiška. Vynas, kava, šokoladas, žvaigždėti vakarai, cigaretės, pasilaikymai už rankučių, karšti bučiniai ir dar BEGALĖ dalykų, kurie man simbolizuoja paryžių. Dar žinoma - eifelio bokštas. Fotografų, dailininkų ir poetų įkvėpimas. Paryžius tai neišsipildžiusi svajonė, dar net ten nepabuvus, jį įsimylėjau, vien iš to ką apie jį girdėjau.

Londonas


Mažai apie jį galvojau, bet nusprendžiau, kad galimybė jame gyvent irgi būtų nereali. Turiu galvoj, apie Londoną tiesiog legendos sklando. Niekada negirdėjau, kad ten kam nors būtų nepatikę arba kad nenorėtų sugrįžt. Be to, tai viena iš pasaulio mados sostinių, o tai man (gal jau spėjot pastebėt XD) tikrai nemažai reiškia.
Vien tas britiškas akcentas.. Nesakau, kad nemėgstu amerikietiškojo, devinu jį!, bet kiekvienas britų ištartas žodis skamba didingai. Klausytis to kiekvieną dieną - tikra palaima. taigi prie londono irgi uždedu, gal ne tokį didelį, bet pliusą.


Tiek tų mano svajonių miestų. Palinkėkit man juos aplankyt!