there's no reason to be like them, because :

• būt tokiam kaip visi klaikiai nuobodu. o mes juk nenorim būt nuobodūs, huh?

• būnant savim, nebijant daryt kvailus ir beviltiškus dalykus tu gali tapt kažkuo ypatingu.

• kai išsiskiri iš pilkos masės, gali savim didžiuotis. TU KITOKS. px pikti ir smerkiantys žvilgsniai.

• ne visada daugumos nuomonė yra teisinga. atrask naują požiūrį!

• daug linksmiau būt bepročiu, o ne susikausčiusiu proto bokštu.

• mada svarbu, bet daug svarbiau tai kaip tu jautiesi.

žmonės, man važiuoja stogas. kalta beprasidedanti žiema ir apsimiegojęs sekmadienis

Deep down - I'm a NERD


žinau, žinau, mano požiūris į dalykus dažnai kažkoks per rimtas. XD ir neseniai vienas sutiktas žmogus man pasakė, kad pirmas įspūdis apie mane - rimtuolė. FOR REAL? aš žvengiu, kai nesuprantu matkės ir kai eilinį kartą kur nors atsitrenkiu. bet kartais pagaunu save tikrai per rimtai mąstant ar rašant. sorry for dat.

anyways, norėjau tik pasakyt, kad manau, jog kai kuriems dalykams nereikia tęsinio. pvz, knygoms. twilight'as būtų žymiai geresnis be new moon ir kitų dalių. jį perskaičius aš tikrai taip negalvojau, buvau maždaug : 'ODIEVEODIEVE, kaip gerai, kad yra kitos dalys, can't wait, ąąąąąąąą', bet po breaking dawn ir apskritai po visos tos manijos aš galvoju kitaip.

po twilight'o kitos dalys nubanalėjo. nebeliko tokios romantikos ir paslapties. taaip, meilė, aistra ir lalala, bet SANTUOKA IR VAIKAI?? tai jau ne mano stuff. be to, be eclipse'ės ir kitų mes būtume galėję spėliot. ar Bella tapo vampyre? ar jie su Edvardu liko kartu? ar Viktorija negrįžo? tikriausiai būčiau mirus iš jaudulio, bet tokia jau ta paauglių dalia. atsiradus twilight tęsiniams dingo visa ta prakeikta vampyriška magija. bent jau aš taip manau.



dar vienas dalykas, kuris saldesnis be pabaigos, yra netikėta pažintis. kai sutinki ką nors ir nežinai to žmogaus vardo. gali kalbėtis ir išsakyt viską ką galvoji, žinodamas, kad su tuo žmogum daugiau niekada nesusitiksi. aaaišku, gali paklaust facebook'o ar skype, bet ar tada jaustum tą patį ilgesį ir jaudulį? tas žmogus tau taptų paprastu pažįstamu, su kuriuo chat'ini apie mokyklą ir kaip nekenti blogo oro. o jei jums išsiskyrus liktų paslaptis, viskas būtų visai kitaip. galėtum tą žmogų idealiuot ir svarstyt ar dar kada nors susitiksit. o tai ir yra nepaprasta.




ir aišku, meilė. kai ji nutrūksta pačiu stebuklingiausiu metu, tu gali verkt, dejuot, galvot, kad mirsi, bet tu bent jau iš tikrųjų IŠGYVENI meilę. o jei su tuo misteriu ypatinguoju pasiliktum, gal taip karšati jo nebemylėtum? gal susituoktumėt ir susilauktumėt 10 vaikų, bet kur tada romantika? arba pradėtumėt vienas kito neapkęst. nesakau, kad norint pajaust meilę, reikia nužudyt tą ką myli arba susidegint pačiam, bet ilgesys yra nerealus jausmas. ir gerąja ir blogąja prasme.



tik tiek. atleiskit už rimtumą, bet širdy aš visad liksiu nerd!

niujorkas mano miestas (kuriam niekada net nebuvau XD), bet jo aukštoji mada šiek tiek amm. lėkšta? aišku, ne visos kolekcijos, tačiau dauguma. nesu specialistė, bet peržiūrėjus keletą niujorko kūrėjų kolekcijų ir vėliau perėjus prie londono galima pajust DIDELĮ skirtumą. žiūrėt amerikiečių kūrybą buvo gan nuobodu. 'saugios', akies nerėžiančios spalvos, paprasti ir aiškūs kirpimai, minimalizmas. o britų darbai įkvepia. jie išsiskiria ir yra rizikingi. nemėgstu komercijos, nes mano nuomone jos visur ir taip per daug, todėl avangardas mane visada labai džiugina. deja, mažai kas nori tokius kūrinius dėvėti, jie daugiau parodiniai, todėl ir didelio pelno iš to gauti negalima. štai kodėl dauguma kūrėjų apriboja save ir kuria masėms. nors aš manau, kad reikia stengtis atrast kažką ypatingo. išlaikyt ribą tarp visiškos alternatyviosios mados ir komerciškumo, masinės gamybos. rasti aukso viduriuką.

be pavadinimo

negaliu blog'int. nes norint parašyt ką nors įdomaus, reikia GALVOT apie ką nors įdomaus. o visos mano mintys sukasi tik apie tuos pačius, net ir man įgrisusius dalykus.

meilę. nežinau kas užėjo, nes dabar tikrai ne pavasaris, bet tikriausiai, kad jaustum tokį begalinį švenumo troškimą nereikia kažkokio ypatingo metų laiko. tiesiog svajoju apie mirtinai žavų garbanių, su kuriuo galėčiau vaikščiot lietingom gatvėm susikibus už rankų.

mokslus. keista, bet šiemet man jie rūpi ypač mažai. :D aišku, stengiuosi mokytis gerai, nes nenoriu būt viena iš tų nevykėlių, kuriems išsilavinimas neatrodo svarbus. bet nebesistengiu mokėt tobulai visus įmanomus dalykus. tuo labiau, kad jau tvirtai nusprendžiau kokį gyvenimo kelią rinksiuosi ir nepatinkančias pamokas tiesiog ignorinu. :D nieko negaliu padaryt, kad kalbos apie skaičių aibes man kelia žiovulį.

madą. dienos užduotis dažnai būna sugalvot kokį nors gerą derinuką iš turimų drabužių, nors ir tai kartais nesiseka. :D skudurynai vienintelė mano viltis šitam dievo užmirštam kampely. be to, daug dėmesio kreipiu į naujausias 2011m. pavasario kolekcijas. įdomu jas tyrinėt, galvot kureim mados namam šį sezoną pasisekė, o kuriem nežiauriai. analizavimas rūlz! XD

tikiuosi, kad jum šis ruduo geresnis. nors ir man jis gan neblogas. nauja mokykla sugeba bent šiek tiek nudžiugint, mokslai kol kas labai baisiai nespaudžia ir šiaip, nevyksta nieko blogo. bet noriu, kad viskas būtų šiek tiek kitaip. matysim kaip bus toliau. :>

so, šiandien 12.20h man oficialiai suėjo penkiolika. sulaukiau mielų siurprizų ir dovanų (ačiū jum, myyliu) ir šiaip sveikinimų. malonu, kad prisiminėt. :>anyways, nemanau, kad su metais atsiras daugiau proto. vis dar liksiu tokia pati jauna ir durna. ir tai kūl, nes mėgstu krėst nesąmones, šnekėt kas šauna į galvą ir tiesiog būt savimi.

o ta nuostbia proga noriu palinkėt sau kelių dalykų, nes tikiu, kad viskas ko man žmonės linkėjo išsipildys. net jeigu ir pati sau ką nors išpranašausiu. XDprimiausiai noriu sau palinkėt meilės ir šilumos. nenoriu sulaukus šešiolikos svaigt dėl tų pačių dalykų. tikriausiai kiekviena mergaitė, mergina ir moteris apie tai svajoja.

dar noriu palinkėt sau išpildyt svajones ir pasiekt užsibrėžtų tikslų. niekada nepasiduot.
taip pat, kad moksluose sektųsi geriau. kad pagaliau išmokčiau chemiją ir visus kirtus dalykus, kurių nesuprantu.

rast daugiau bendraminčių, kurie panašiai mąstytų ir svajotų. su kuriais galėčiau pasikalbėt apie man labiausiai rūpinčius dalykus ir su kuriais galėčiau tiesiog smagiai leist laiką. žodžiu - draugų.

išmokt normaliai šokt ir tapt šokių burelio pažiba arba bent jau netapt jo gėda, kuri suknistų visus pasirodymus. XD

atsikratyt akinių arba bent jau įsigyt naujus. geriausia - lęšiai, bet tai neįmanoma svajonė.
išmokt siūt, labai labai daug praktikuotis ir daryt pažangą piešime ir dizaine.

tai lyg ir viskas. aš tikrai nesu kukli, kaip dabar jau aišku. XD bet labai labai trokštu, kad jūsų palinkėti (ir pačios pasilinkėti išsipildytų), taigi labai AČIŪ ir wish me luck!

Drugeliai pilve

Aš tikiu, kad yra toks jausmas, kai visas pasaulis atrodo nuostabus, tarsi užsidėjus rožinius akinius (arba nerdus, whatever). Kai nori šokt ir dainuot, lauki kiekvienos ateinančios dienos, kai telas būna užpildytas tokiais aww sms'ais, kai kiekvieną vakarą sulauki saldžiausio labanakt, o ryte švelnaus pasisveikinimo. Kai laikai ką nors už rankos ir jauti, kad ta akimirka tobula. Kai kokia nors daina tau kažką primena ir tu nuolatos jos klausaisi. Kai visos problemos kažkur pasislepia ir neberūpi, kad horoskopas tau žadėjo, jog tave partrenks mašina. Kai tavo mintys skraido padebesiais, o tu kartu su jom. Kai visur matai širdeles. Kai kieno nors šypsena suteikia tau energijos visai dienai žymiai geriau nei kofeinas. Kai tą žmogų nuolatos pieši ir piešinys niekada neatrodo pakankamai geras, kad galėtum palygint su originalu. Kai atrodo, kad tau visi šypsosi ir tu visiems šypsaisi.

Aš tikiu, nesvarbu kaip kvailai ir beviltiškai romantiškai tai skamba, man tai atrodo be galo miela ir nuostabu. Tikriausiai tai pats geriausias dalykas, kuris gali atsitikt žmogui (TAIP, netgi geriau nei neribotai paišlaidaut). Sakykit ką norit, aš beviltiška romantikė ir nieko negaliu (net nenoriu) pakeist! Meilė rocks.

Cause I have passion for fashion

Graikai tiki į visokias atėnes, induistai į visokias krišnas, aš tikiu į dizainerius. Nes be jų šedevrų tokios mergaitės (mergaitės? XD) kaip aš neturėtų apie ką svajoti!Štai MANO list'as tų, kurie kuria (ar kūrė) kažką magiško :

John Galliano

Jis pakvaišęs genijus. Daugiausiai kuria glamour'ines aukštosios mados kolekcijas nepripažįstančias komercijos. Puikiai susitvarko kurdamas tiek savo asmenines kolekcijas, tiek Christian Dior'e. taip pat keletą metų dirbo Givenchy (dabartinis jų dizaineris Marco Tisci) .Mano nuomone jis pats geriausias.

Jean Paul Gaultier

JIS NUOSTABUS. Vadovauja dar ir Hermès mados namams. Nuo pat mažens ne žaidė su kitais vaikais, bet leido laiką su mama ir senele, kuri turėjo grožio saloną. Vėliau ji iš kortų jam išpranašavo didžią ateitį ir žinoma, neklydo.Jis ko gero pirmasis dizaineris, kuris išdrįso vyrams uždėti sijonus. Taip pat yra tituluojamas Coco Chanel atrastų dryželių krikštatėviu, nes prikėlė juos naujam gyvenimui.

Coco Chanel

Ši moteris yra tikra legenda. Laikais, kai moterys puošėsi pūstomis sukniomis, milžiniškomis skrybėlėmis su galybe papuošimų ir vos galėjo kvėpuoti su liemenį veržiančiais korsetais, ji ėmė maištauti. Gabrielė (tikrasis Coco vardas) norėjo kažko paprasto, bet elegantiško. Ir tai buvo genialu. Greitai ji tapo svarbiu žmogumi mados pasaulyje, apie kurį vis dar šnekama ir šiandien. O dizaineriai suka galvą kuo galėtų pakeisti jos sukurtą LBD (little black dress).

Karl Lagerfeld

Šiuo metu būtent jis yra atsakingas už Chanel mados namus ir bet kas gali pripažint, kad jis gerai atliek savo darbą. Karl'as vis sugalvoja ką nors naujo - ledynus imituojantį podiumą su labai pūkuotais kostiumais vilkinčiais modeliais, kaimo stilių primenantį pasirodymą ir dar daugybę kitų fashionistas įkvepiančių dalykų.

Alexander McQueen

Jis buvo nepaprastai talentingas, mados pasaulio 'chuliganas', kurio gyvenimas deja baigėsi labai liūdnai. Anyways, jis paliko didelį palikimą - įspūdingas kolekcijas sukrėtusias mados kritikus ir kitus dizainerius, garsiuosius batus išgaubtu priekiu, kurie buvo ir liaupsinami, ir baisiai nekenčiami. Liūdniausia, kad didžiausi jo pasiekimai yra vertinami tik po mirties.

Elie Saab

Jo puošnios tviskančios suknelės yra tikras lobis garsenybėms. Ne kartą raudonuoju kilimu jos žengė vilkėdamos būtent jo kūrinius. Šis iš libano kilęs dizaineris ne kartą buvo išpeiktas mados kritikų, tačiau man asmeniškai jo kūriniai atrodo labai žavūs. Moteriški ir švelnūs. Tačiau bekurdamas jis ėmė keisti savo braižą - naudotus savo tautinius elementus išstūmė iš kolekcijų. Mados kritikai nesutaria ar tie pokyčiai į gera., ar kūriniams dabar trūksta savitumo.

Marc Jacobs

Didžiausiu jo nuopelnu tikriausiai galima vadint darbą Louis Vuitton mados namuose, be kuriš rankinių savo garderobo neįsivaizduoja tikriausiai nė viena madas besivaikanti asmenybė, tačiau aš manau, kad šio ženklo daiktų vaikomasi gal kiek per daug ir nuo to ši firma mano akyse nuvertėja.

Marc'o asmeninės kolekcijos ir darbai Louis Vuitton'e gan smarkiai skiriasi. LV kolekcijos dažniausiai labai žaismingos, lengvos arba romantiškos, o Marc Jacobs'o arba Marc By Marc Jacobs kiek rimtesnės, santūresnės.

Christopher Bailey

Visai nedaug žinau apie jo asmeninę kūrybą, bet jo kolekcijos kurtos Burrbery, tikrai susilaukė palankių vertinimų. Kad ir 2010 metų rudens kolekcijose matytos rauktos pastelinių spalvų suknutės ir puspalčiai, užkariavę visų širdis. Arba greitai populiarimo susilaukęs languotas raštas, puošęs šalikus, botus, rankines ir net laptopų dėklus.

Jean Charles de Castelbajac

Apie šį kūrėją žinau labai labai nedaug, bet manau, kad mados pasaulyje jis dar neseniai. Tačiau jau po pirmos pamatytos kolekcijos aš juo susižavėjau. Mane pavergė yškios spalvos, žaismingumas. Aiškiai buvo justi kūrėjo aistra gamtai ir menui. Visa kolekcija atrodė tarsi iš animaacinio filmo, pilna geros nuotaikos. Tolesnės jo kolekcijos irgi paliko gerą įspūdį, manau, kad jos tik tobulės.

Štai mano favoritai. Lygiuojuosi į juos, nors tikriausiai niekada nepasieksiu tokių aukštumų kokias pasiekė jie. Bet svarbiausiai labai stengtis ir tikėtis!
(Atleiskit, jei kur nors nesutampa faktai, ra6iau iš galvos XD)

Dalykai, kurių man niekada nebūna gana :

• Raffaello. Niekada negaunu jų tiek kiek noriu. :< Bet jei gaučiau kiek norėčiau, tikriausiai vietoj kambario durų namie turėtų įstatyt garažo vartus.
  

• Šokoladas. Manęs negalima palikt kambary vienos su juo. Visada pasinaudoju proga. Pieniškas, juodas, korėtas, su riešutais ar be jų - man tinka visoks! Aš addicted.

• Drabužiai ir aksesuarai. Tikriausiai, kad būtų patenkintas mano troškulys, tėvai turėtų būt milijardieriai. Arba tiesiog galiu pasipraktikuot vagiant.

• Draugai, dėmesys. Iš mielų žmonių, su kuriais man smagu. Nors dažniausiai mieli žmonės mane ignorina arba dėmesiu apipila kokie nors babajai. Jie bent jau pasipiršę pažada nupirkt gražią suknelę. ir šiaip, draugų niekada nebus per daug.

• Muzika. Negaliu atsiklausyt. Atrodo dainos būna nusibodę, klausytos ne vienerius metus, bet be jų būna liūdna. Net piešimui ar kitam stuff be muzikos susikaupt būna sunku. Jos man niekada negana!

• Atostogos. Atrodo, kad vos tik prasideda linksmybės jos ima ir baigiasi. Kai miegas pats saldžiausias, o oras pats geriausias.

• Talentas. Toks dalykas, kurio, deja, nenusipirksi. Nors olialia mergaitės nusipirko populiarumą neturėdamos jokio talento! Tai gal jis ne toks jau ir reikalingas.

• Grožis. Va jį nusipirkt galima. Operacija šen, operacija ten ir tu - Megan Fox! Bet aš tam dar nepasiryžau, todėl laukiu kol motulė gamta savaime ištaisys mano defektus. Kreiva nosis gali pati išsitiesint, right..?

• Gražios nuotraukos. Fotkinčiausi iki begalybės, kol užkimščiau visą pc, bet neturiu fotiko ir esu ne itin geras modelis.

• Meilė. NO COMMENTS

Ate ate, vasara


Šiandien ryte pabudau ir nustebau, nes buvo velniškai šalta. Pro atidarytą langą švilpė šaltas vėjas, ko jau seniai nejaučiau ir buvau pasiilgus. Panašu, kad ateina ruduo. Nekenčiu jo, ypač dėl to, kad prasideda mokslo metai ir vos ne kasdien lyja, bet šiemet visai laukiu. Noriu, kad šaltas oras gnaibytų nosį ir aplinkui kristų spalvoti lapai.

Bet manruduo tuo pačiu ir patinka, nes viskas keičiasi. Iš šortų šokam į džinsus ir šiltesnius megztinius (nors šiemet tuo ne per daugiausiai džiaugiuosi. Pripratau būt nuogale), pasiekeičia oras, nuotaikos. Be to, mano gimtadienis. Man sueina 15lika (lievas skaičius). Netikiu, kad pildysis svajonės, kaip būdama maža įsivaizdavau. Maniau, kad būnant tokio amžiaus gyvenimas vienas didelis FUN. Bet taip nėra. Tiesą sakant, be nuostabių dienų, būna labai nuobodu.

Rudeniu džiaugiuosi dar ir dėl to, kad ši vasara man nepaliko didelio įspūdžio. Buvo daug smagių akimirkų, bet aš tikėjausi kažko DIDESNIO.

Bet labiausiai man patinka tas šaltas vėjas ir kaip rytais dar galiu mėgautis šiltais patalais, o paskui visą dieną po namus trintis su pižama ir gert kakavą. Bet greitai baigsis ir tai. Turėsiu anksti šokt iš lovos, siust ant savęs, kad anksčiau nenuėjau miegot ir VĖL ilgėtis vasaros. Iki kitų metų.

Spalvoto rudens visiems!

Menininkas + Lietuva = Naujas valkata in town


Rimtai, Lietuvoj būt menininku turėtų būt labai sunku. Ypač jeigu tu šiuolaikinio meno atstovas, ir kuri tai, kas mūsiškiam atrodo 'neina suprast apie ką'.

Ir apskritai, čia LIETUVA. Čia taip nuobodu ir nėra kur save išreikšt. Visi vienodi (kalbu apie mieluosius kazlus) ir jei rengiesi ne mašanausko style'u, esi blogis. Kazlūrūdiečiam su mada sunkiai sekasi.

Norint būt menininku lietuvoj, reikia būt laaaabai talentingam. O jeigu tu esi vidutiniškas, DUSK. Ne taip, kaip šlavėjos gali būt vidutiniškos ir jom niekas nieko nesakys.
Taip nervina, kad negalima siekt savo svajonės, nes nesi užtikrinta ar vėliau turėsi už ką nusipirkt valgyt.

Ir šiaip, lietuvių požiūris į menininkus labai lievas. Maždaug, jeigu menininkas, tai beprotis kažkoks arba tiesiog keistas.

Žodžiu, siekim savo svajonių, o pinigų ir taip iš kur nors atsiras!

Pilkų dūmų žavesys


Kartais, pamačius žmogų su cigarete rankose apima šleikštulys, kartais - susižavėjimas. Tikriausiai viskas priklauso nuo personos.

Nes kai dūmą traukia mergužėlė riebaluotais plaukais, kurios kas antras žodis - keiksmaždis, arba vyrukas su išpuvusiais dantim, kuris sunkiai bepastovi ant kojų, tai visai neatrodo romantiškai. O kai šį veiksmą atliekai kjūt bx susitaršiusiais plaukais ir žudančiai gražiom akim arba mergina liaunom rankom perlamutrine oda, sunku atitraukt žvilgsnį.

Blablabla, žinau, rūkymas nesveika. Bet cigaretė tinkamose rankose gali atrodyt taip tobulai! Kartais taip norisi būt TA mergina plona suknele su cigarete rankose prancūziškos muzikos fone.

Read me

Aš laaabai mėgstu skaityt, nors tikrai (?) nesu moksliukė, tik gal nerd bšk. XDD Bet praleist laiką prie knygų man tikrai smagu. Ne taip tobula, kaip šėlt su draugais, bet taip bent jau užpildau nuobodžias akimirkas ir lavinu savo ir taip laikią vaizduotę, kuria didžiuojuosi. :DDD Kažkada netgi norėjau būt rašytoja, kažkur spintelėj dar stovi nebaigta knyga (parašiau gal 100psl., bet ten žiauriai nesusiveda galai. XD Man niekada nesisekė su loginiu mąstymu). So, jeigu mėgstat skaityt arba šiaip esat nerdai just like me, užmeskit akį (jei nepasitikit mano skoniu, geriau palikit šitą blog'ą ramybėj, nes nusivilsit. :D). Tikiuosi, kad rasit ką nors įdomaus!

• Audrey Niffenneger "Keliautojo laiku žmona". Twilight'as buvo mano fave, kol aš perskaičiau JĄ. Ji tobula. Ta meilės istorija užburia, įtraukia. Be to, man patinka veikėjų netobulumas, ydos, ir kad ir kaip tai keista fantastinėj knygoj, jų realistiškumas. Tai pasakojimas apie neeilinę meilę. Pagal šią knygą yra ir filmas, bet jis (kaip būna beveik vbisada) neprilygo knygai. Aktoriai parinkti gerai, vaidyba puiki, bet rūksta daug svarbių detalių, o ir veikėjų charakteris ne visiškai teisingai atskleistas.

• Aišku, visos J. K. Rowling "Hario Poterio" dalys. Jos fantastiškos. Patinka pats nenuspėjamumas, fantastika. Nors paskutinės dalies ("Haris Poteris ir mirties relikvijos") pabaiga pasirodė kiek lėkšta, knygos vis vien geros. :> Filmai taip pat. Jei knygų neskaitėt, bent jau juos pažiūrėkit.
• M. Marchetta "Kas tu, Alibrandi?". Man ji laaabai patiko. Nežinau kuo, tai nėra kažkuo ypatinga istorija, bet knyga labai šilta ir šiek tiek liūdnoka (mazochistam ji bus per švelni, bet kitiem žmonėm tas liūdesys turėtų patikt).

• Joanne Horniman "Slapti dienoraščiai". Įdomi istorija. Pakerėjo savo neįprastumu ir nuoširdumu.

• Teklė Kavtaradzė "Basomis po naktinį miestą". Tai tikrai nėra įprasta knyga. Bet ji baaaaisiai maloni. Primena kavą, šiltą šokoladą ir lietų.

• Steven Chobsky "Atskalūno laiškai". Ji NEREALI. Verkiau ją skaitydama, tikrai nuostabi. Nepmairštama.
• Jostein Gaarder "Mergaitė su apelsinais". Žavi, priverčianti susimąstyt (žinot, kai aš tokia didi mąstytoja).
• Isabel Abedi "Kuždesys". Nežinau kodėl, bet man ji bšk šiurpi buvo. Ir šiaip - super

Malonaus skaitymo!

Drabužiai (ar aksesuarai), kurie ant bx atrodo yuuum

Ar reikia paaiškinimo?

• Languoti marškinukai. Omfg, kažkada man tai buvo grožio viršūūūnė. Ir dabar nerealiai atrodo. Tada net į veidą ne taip baisiai kreipiu dėmesį (ir ką aš apgaudinėju? Veidas svarbiausiaa, duhh).



• Skater'ių kepurės. Jos irgi mane žudo. Taaaip puikiai atrodo.


• Nerdai. Nelabai norėčiau, kad mano bx juos nešiotų, nes man pačiai jie patinka. :D Bet ant gražaus veidelio jie atrodo adorable.


• Skate'ai. Išvis, skater'iai tobuuuli. Belekoki gražūs, belekaip gražiai rengiasi. Bent dauguma.


• Skateshouse'ai.


• Havajietiški arba tiesiog languoti šortai. Nesvarbu net jei kojos plaukuotos kaip babūno, vis tiek žudančiai (nelabai žudančiai, bet anyways) gražu.


• Siaurėjantys džinsai. YPAČ RAUDONI. Idealas. Tam įtakos turėjo Pete. Jei pamatyčiau bx su raudonais džinsais IR gražų, ištirpčiau.


• Tattoo. Ne per daug, ir gražios. Vėl Pete įtaka, bet nieko negaliu padaryt.

Stylish (and cute) guys, caaaaall me!

Vyrų aprangos perliukai

Vyriškos giminės apranga dažnai mane šiuuurpina. Nesakau, kad visos panos rengiasi tobulai, bet bx ypač mėgsta nuklyst į šoną. Štai keli (mano nuomone) dalykai, nuo kurių jiem reikėtų laikytis atokiau :

• Marškiniai trumpom rankovėm SUKIŠTI Į KELNES. Čia tai tikra tragedija. Apskritai, marškius trumpom rankovėm (dažniausiai klaikius, nors būna ir visai gražių) nešioja ne pirmos jaunystės vyrukai (nieko asmeniško, tėt). O tas susikišimas į kelnes išvis varo į depresiją. Taip norisi imt ir patraukt juos į viršų. Bet tikriausiai atsidurčiau nuovadoj kaip seksualinė priekabiautoja. :c



• Lakiniai smailūs batai. Kai juos nešioja prie kostiumo ar džinsų dar dar suprantu, bet ir šiaip nieko gero. O kai koks nors žavus forsiukas nusprendžia, kad jie puikiai dera prie treningo, tai norisi tiesiog bėgt ir rėkt.



• Visi tie bling bling. Karvėm tinkantys lenciūgai, kurie ir taip svarina ploną kaklą, arba kalnai auksinių žiedų. Tai atrodo bjauriai, nes bx nori pasirodyt kiek daug jis turi. Ir šiaip, klaiku.



• Labai labai platūs džinsai. Nekalbu apie hip hoper'iškus. Suprasčiau, jei taip apsirengęs būtų hipis, bet tie kurie tokius džinsus nešioja, tikriausiai net nežino kas tai per stilius.

Čia tik mano pastebėjimai. Bet taaaaip supykina tokius gražuolius pamačius. Šįkart priimkit asmeniškai.

Blog'as apie DIEVĄ



Iškart įspėju, mieli tikėjimo fanatikai, šitas blog'as ne jums.

Šiandien buvau bažnyčioj ir tarp snaudulio ir klūpojimo pertraukėlių suvokiau kaip mažai aš visu tuo tikiu. Aišku, pačiu Dievu aš tikiu, bet visos tos istorijos apie nukryžiavimą, prisikėlimą, rojų ir pragarą man atrodo tik žmonių išsigalvojimai. Mes gyvenam tik vieną gyvenimą ir mirę patenkam į niekur. Nes kitaip neišeitume iš šio pasaulio, jei viskas kažkur kitur dar geriau ir lyg neikur nieko tęsiasi. Arba, pragaras. Netikiu, kad kažkoks raudonžandis su ragais badys mano subinę, jei nusidėsiu. Kad degsiu liepsnose. Nesąmonės kažkokios.

Aišku, krikščionių bažnyčia aukština teisingas vertybes - meilę, šeimą. Ji moko gyvent dorai ir tai iš tiesų yra gražu, ypač kai žmonės, kurie jau buvo pasiekę visišką dugną, tikėjimo padedami gali vėl grįžti į normalų gyvenimą.

Bet gyvenimas be nuodėmių nėra GYVENIMAS. Kad patirtum tikrą jo skonį, turi padaryt ir kažką beprotiško, ko vėliau gal ir gailėtumeisi. Be to, nuodėmės gali būt toookios saldžios. Juk verta pabandyt, right? Nekalbu apie žudymą, vagystes ir panašų stuff. Nors.. XD

Ir dar man kvaila atrodo, kad kunigai ir vienuolės negali turėt šeimos ir turi gyvent savo susikurtam pasauly. Tai nėra normalu. Kaip jis gali pamokslaut apie meilę vaikui, jei pats tokios nepatyrė?

Arba visas tas išpažinties thing. Juk nesąmonė, kad kažkoks žmogus, kuris tikrai nėra 100 proc. šventas gali tau atleist didžiausius paklydimus. Kad MALDOS gali tai padaryt. Ir jei Dievas būtų toks tyras ir geras, ar mes turėtume jam kažką duot mainais? Čj kad ne.

Tikriausiai visus tuos dalykus žmonės sugalvojo norėdami turėt viltį. Norėdami tikėt, kad tai jų išsigelbėjimas. Norėdami nuramint neramią sąžinę. Iš baimės, kad po šio gyvenimo daugiau nieko nebėra.

P. S. Ar matėt, kad facebook'e yra Jėzus Kristus? Reiktų pabendraut