2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis

niujorkas mano miestas (kuriam niekada net nebuvau XD), bet jo aukštoji mada šiek tiek amm. lėkšta? aišku, ne visos kolekcijos, tačiau dauguma. nesu specialistė, bet peržiūrėjus keletą niujorko kūrėjų kolekcijų ir vėliau perėjus prie londono galima pajust DIDELĮ skirtumą. žiūrėt amerikiečių kūrybą buvo gan nuobodu. 'saugios', akies nerėžiančios spalvos, paprasti ir aiškūs kirpimai, minimalizmas. o britų darbai įkvepia. jie išsiskiria ir yra rizikingi. nemėgstu komercijos, nes mano nuomone jos visur ir taip per daug, todėl avangardas mane visada labai džiugina. deja, mažai kas nori tokius kūrinius dėvėti, jie daugiau parodiniai, todėl ir didelio pelno iš to gauti negalima. štai kodėl dauguma kūrėjų apriboja save ir kuria masėms. nors aš manau, kad reikia stengtis atrast kažką ypatingo. išlaikyt ribą tarp visiškos alternatyviosios mados ir komerciškumo, masinės gamybos. rasti aukso viduriuką.

2010 m. rugsėjo 18 d., šeštadienis

be pavadinimo

negaliu blog'int. nes norint parašyt ką nors įdomaus, reikia GALVOT apie ką nors įdomaus. o visos mano mintys sukasi tik apie tuos pačius, net ir man įgrisusius dalykus.

meilę. nežinau kas užėjo, nes dabar tikrai ne pavasaris, bet tikriausiai, kad jaustum tokį begalinį švenumo troškimą nereikia kažkokio ypatingo metų laiko. tiesiog svajoju apie mirtinai žavų garbanių, su kuriuo galėčiau vaikščiot lietingom gatvėm susikibus už rankų.

mokslus. keista, bet šiemet man jie rūpi ypač mažai. :D aišku, stengiuosi mokytis gerai, nes nenoriu būt viena iš tų nevykėlių, kuriems išsilavinimas neatrodo svarbus. bet nebesistengiu mokėt tobulai visus įmanomus dalykus. tuo labiau, kad jau tvirtai nusprendžiau kokį gyvenimo kelią rinksiuosi ir nepatinkančias pamokas tiesiog ignorinu. :D nieko negaliu padaryt, kad kalbos apie skaičių aibes man kelia žiovulį.

madą. dienos užduotis dažnai būna sugalvot kokį nors gerą derinuką iš turimų drabužių, nors ir tai kartais nesiseka. :D skudurynai vienintelė mano viltis šitam dievo užmirštam kampely. be to, daug dėmesio kreipiu į naujausias 2011m. pavasario kolekcijas. įdomu jas tyrinėt, galvot kureim mados namam šį sezoną pasisekė, o kuriem nežiauriai. analizavimas rūlz! XD

tikiuosi, kad jum šis ruduo geresnis. nors ir man jis gan neblogas. nauja mokykla sugeba bent šiek tiek nudžiugint, mokslai kol kas labai baisiai nespaudžia ir šiaip, nevyksta nieko blogo. bet noriu, kad viskas būtų šiek tiek kitaip. matysim kaip bus toliau. :>

2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis

so, šiandien 12.20h man oficialiai suėjo penkiolika. sulaukiau mielų siurprizų ir dovanų (ačiū jum, myyliu) ir šiaip sveikinimų. malonu, kad prisiminėt. :>anyways, nemanau, kad su metais atsiras daugiau proto. vis dar liksiu tokia pati jauna ir durna. ir tai kūl, nes mėgstu krėst nesąmones, šnekėt kas šauna į galvą ir tiesiog būt savimi.

o ta nuostbia proga noriu palinkėt sau kelių dalykų, nes tikiu, kad viskas ko man žmonės linkėjo išsipildys. net jeigu ir pati sau ką nors išpranašausiu. XDprimiausiai noriu sau palinkėt meilės ir šilumos. nenoriu sulaukus šešiolikos svaigt dėl tų pačių dalykų. tikriausiai kiekviena mergaitė, mergina ir moteris apie tai svajoja.

dar noriu palinkėt sau išpildyt svajones ir pasiekt užsibrėžtų tikslų. niekada nepasiduot.
taip pat, kad moksluose sektųsi geriau. kad pagaliau išmokčiau chemiją ir visus kirtus dalykus, kurių nesuprantu.

rast daugiau bendraminčių, kurie panašiai mąstytų ir svajotų. su kuriais galėčiau pasikalbėt apie man labiausiai rūpinčius dalykus ir su kuriais galėčiau tiesiog smagiai leist laiką. žodžiu - draugų.

išmokt normaliai šokt ir tapt šokių burelio pažiba arba bent jau netapt jo gėda, kuri suknistų visus pasirodymus. XD

atsikratyt akinių arba bent jau įsigyt naujus. geriausia - lęšiai, bet tai neįmanoma svajonė.
išmokt siūt, labai labai daug praktikuotis ir daryt pažangą piešime ir dizaine.

tai lyg ir viskas. aš tikrai nesu kukli, kaip dabar jau aišku. XD bet labai labai trokštu, kad jūsų palinkėti (ir pačios pasilinkėti išsipildytų), taigi labai AČIŪ ir wish me luck!

2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

Drugeliai pilve

Aš tikiu, kad yra toks jausmas, kai visas pasaulis atrodo nuostabus, tarsi užsidėjus rožinius akinius (arba nerdus, whatever). Kai nori šokt ir dainuot, lauki kiekvienos ateinančios dienos, kai telas būna užpildytas tokiais aww sms'ais, kai kiekvieną vakarą sulauki saldžiausio labanakt, o ryte švelnaus pasisveikinimo. Kai laikai ką nors už rankos ir jauti, kad ta akimirka tobula. Kai kokia nors daina tau kažką primena ir tu nuolatos jos klausaisi. Kai visos problemos kažkur pasislepia ir neberūpi, kad horoskopas tau žadėjo, jog tave partrenks mašina. Kai tavo mintys skraido padebesiais, o tu kartu su jom. Kai visur matai širdeles. Kai kieno nors šypsena suteikia tau energijos visai dienai žymiai geriau nei kofeinas. Kai tą žmogų nuolatos pieši ir piešinys niekada neatrodo pakankamai geras, kad galėtum palygint su originalu. Kai atrodo, kad tau visi šypsosi ir tu visiems šypsaisi.

Aš tikiu, nesvarbu kaip kvailai ir beviltiškai romantiškai tai skamba, man tai atrodo be galo miela ir nuostabu. Tikriausiai tai pats geriausias dalykas, kuris gali atsitikt žmogui (TAIP, netgi geriau nei neribotai paišlaidaut). Sakykit ką norit, aš beviltiška romantikė ir nieko negaliu (net nenoriu) pakeist! Meilė rocks.