2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

Drugeliai pilve

Aš tikiu, kad yra toks jausmas, kai visas pasaulis atrodo nuostabus, tarsi užsidėjus rožinius akinius (arba nerdus, whatever). Kai nori šokt ir dainuot, lauki kiekvienos ateinančios dienos, kai telas būna užpildytas tokiais aww sms'ais, kai kiekvieną vakarą sulauki saldžiausio labanakt, o ryte švelnaus pasisveikinimo. Kai laikai ką nors už rankos ir jauti, kad ta akimirka tobula. Kai kokia nors daina tau kažką primena ir tu nuolatos jos klausaisi. Kai visos problemos kažkur pasislepia ir neberūpi, kad horoskopas tau žadėjo, jog tave partrenks mašina. Kai tavo mintys skraido padebesiais, o tu kartu su jom. Kai visur matai širdeles. Kai kieno nors šypsena suteikia tau energijos visai dienai žymiai geriau nei kofeinas. Kai tą žmogų nuolatos pieši ir piešinys niekada neatrodo pakankamai geras, kad galėtum palygint su originalu. Kai atrodo, kad tau visi šypsosi ir tu visiems šypsaisi.

Aš tikiu, nesvarbu kaip kvailai ir beviltiškai romantiškai tai skamba, man tai atrodo be galo miela ir nuostabu. Tikriausiai tai pats geriausias dalykas, kuris gali atsitikt žmogui (TAIP, netgi geriau nei neribotai paišlaidaut). Sakykit ką norit, aš beviltiška romantikė ir nieko negaliu (net nenoriu) pakeist! Meilė rocks.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą