2011 m. gegužės 16 d., pirmadienis

kartais aš galvoju, kad sapnų pasaulis geresnis už realybę.

ten amžinai šviečia saulė, niekada nesibaigia raffaelo, bet svarbiausia - mylimiausi žmonės niekada tavęs nepalieka, tik sapnuose arba svajonėse jie gali likti amžinai gyvi.

bet sapnai kartais ir skaudina. jie primena mums dalykus, kuriuos palikom praeity ir norėtume, kad šie niekada nesugrįžtų.


vieni geriausių sapnų yra tie, kuriuos susapnavus ryte pajunti palengvėjimą ir gali lengvai atsipūsti, nes žinai, kad viskas buvo netikra. kiek kartų prabudau visa drebėdama ir pusę nakties blaškiausi po baisaus košmaro. tačiau geriausia dalis ir yra ta, kad košmarai visada lieka košmarais. priešingai nei realybė, jie tiesiog pasimiršta ir mes gyvenam toliau.

pasitaiko rytų, kai pabundu ir pagalvė būna šlapia nuo ašarų. kartais net nepamenu ką sapnavau, bet dažniausiai jaučiuosi sukrėsta ir noriu kuo greičiau visiškai atsibust.

būna ir tokių sapnų, kai net pabudęs kelias sekundes guli užmerkęs akis ir stengiesi sustabdyt saldžią akimirką, o po to visą dieną nešiojiesi saldų jausmą širdy. iki kito sapno.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą