2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis

pavasarį pamestos galvos


aš noriu būt nemirtinga. gyvent rokenrolu, niekuo nesirūpint, miegot kiaurą dieną, tūsint visą naktį ir spjaut ant visų nuomonės. kiekvieną dieną leist kaip penktadienį ir dėl nieko nesigailėt.

mes visi tokie prakeiktai suvaržyti. žinau, kad esam dar tik mokiniai, bet užknisa elgtis taip kaip iš manęs tikisi. susitelkt į mokslus, nes tai užtikrina saugią ateitį, būt rimta ir pavyzdinga. nesu kvaila, suprantu kaip tai svarbu ir kad pradėjus savarankišką gyvenimą sau paspausiu ranką už įgytą išsilavinimą, bet šiuo metu aš paprasčiausiai noriu būt laisva.

laisva nuo taisyklių, tėvų aiškinimo kaip man gyvent ir ką kiekvienam žingsny daryt, aplinkinių susikaustymo, šaltumo ir nerūpėjimo. svajoju gyvent taip kaip MAN patinka. susikurt tokį požiūrį, kuris leistų nesirūpint dėl to ką apie mane galvoju kiti, bendraut su visais kaip su geriausiais draugais, vidury savaitės išlėkt į koncertą ar prie jūros. nes jei ne dabar, tai kada?

mes bėgam, nesustojam ir vis kažko prakeiktai laukiam. galvojam, kad vieną dieną dalykai pasisuks į mums norim pusę, bet iš patirties žinau, kad dažniausiai taip nebūna. todėl mano didžiausias siekis yra gyvent šia diena, džiaugtis kiekviena akimirka, pavasariu, žiema, šalčiu ir karščiu. bet kol kas to padaryt negaliu. yra dalykų manyje ir aplink mane, kurie stabdo ir galbūt amžinai stabdys.

sako, kad laisvė yra teisė rinktis. aš noriu rinktis kitokį požiūrį, kitokį gyvenimą ir brangiausius žmones įsitraukt kartu, o tuos kurie man nieko nereiškia arba sukelia blogus jausmus - palikt kažkur praeity. noriu išvykt į didelį mieste, kur net atmosfera kitokia, kur žvilgsniai ne tokie pikti ir kur gatvės pilnos skirtingų, tačiau nuostabių žmonių.

ilgos naktys, trumpos dienos. dalykai, kurie tą akimirką atrodo patys svarbiausi. gal kada nors aš išsilaisvinsiu ir tai pajusiu. būsiu fuckin hippie!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą